be

3 be- (<3 be) praef. I. su būdvardžiais žymi būsenos užsitęsimą: Ar besveikas, ar begyvas? Š. Keliauk bèsveikas (atsakoma sakančiam „sudiev“) Grg. II. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo užsitęsimą: Kruti bèkruti (dirbinėdamas tebegyveni) žmogus Gs. Gal bekuls, gal nebkuls Trk. Ir žmogus besuplonėji pavasarį, ne tatai darbinis arklys Varn. Menkai begaliù ką dirbti J. Jei benorėsi, aš kitą kartą atnešiu tau vėžių J. Ar tu beeisi, ar tu begersi? J. Bevargsti žmogus ant svieto M. Jis atsisėdęs besnaudžia Rm. Sūnus beskaĩtąs, tėvas berãšąs Grg. Ana, užsidegus žiuburį, besiuvantì Grg. Akys ištįso beveizint M. Žmogus beardamas išgirdo balsą MPs. Akis praveizėjo beláukdamas J.Jabl. Žolė, kuri buvo pradėjusi želt, jau begaišta KlM100. 2. veiksmo menkumą: Šiam to ir bereikėjo (tereikėjo) M.Valanč. Tik du obuoliu beradau Slm. Juo į rytus nuo Sožies aisčių vargu begyventa K.Būg. Kiek bepraėjo? Pora metų? O kaip pakito reginys! E.Miež. 3. nutrauktą veiksmo pradžią (sudurtiniuose pradėtiniuose laikuose): Buvau beeĩnąs, ale susiniekinau Sb. Buvo bepradedą lyt Sb. III. su įvairiais prieveiksmiais: bemàt, bepìgu, bevéik.